- pabaigtinis
- pabaigtìnis, -ė adj. (2) Jn baigtinis, baigtas, galutinis: Juo pažymim būtąjį baigtinį, arba pabaigtinį veiksmą J.Jabl. Pabaigtìnis ištaisymas BŽ118. Šį metą iš tos pievos kaimynas parvežė pabaigtìnį (paskutinį) šieno vežimą NdŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.